Ar gali maistas kompensuoti baltymų deficitą?

Peptidų (arba trumpųjų baltymų) yra daugelyje maisto produktų: mėsoje, žuvyje, kai kuriuose augaluose. Suvalgius gabalėlį mėsos, virškinimo metu baltymas suskaldomas į trumpus peptidus, kurie iš skrandžio, plonojo žarnyno patenka į kraują, ląsteles.

Baltymų apykaita organizme yra labai sudėtingas mechanizmas. Priklausomai nuo organizmo būklės, jam reikalingų baltymų kiekis nuolat kinta, baltymai skaidomi ir sintezuojami, vienos amino rūgštys keičiamos kitomis arba suardomos, išskirdamos energiją. Rezultatas – dalis baltymų prarandama. Todėl kiekvienos dienos racione privalo būti reikalingas kiekis baltymų.

Šiuolaikinis žmonus dažniausiai maitinasi neracionaliai – kokybiškai ir kiekybiškai netinkamu maistu, nesilaikant režimo, valgo paskubomis, per daug rafinuotų, nemaistingų produktų; to pasekmė – baltymų badas.

Nors žmogaus organizmas yra stebėtinai galinga save atsinaujinanti sistema, tačiau taip maitinantis, ilgainiui pradeda trūkti reikalingų medžiagų. Išeitis norint kompensuoti baltymų trūkumą daugeliui žmonių, ypač ligotų ar vyresnio amžiaus, gali būti peptidiniai bioreguliatoriai.