Kas yra peptidai

Visa gyvybė Žemėje egzistuoja dėka peptidų ir baltymų. Peptidai – tai labai trumpi baltymai. Baltymai, kaip žinome, yra sudaryti iš amino rūgščių, kaip grandinėlė iš grandžių. Jų būna įvairių ilgių: ilgos, kuriose yra dešimtys amino rūgščių ir trumpos, susidedančios iš dviejų arba trijų „grandžių“. Taigi trumpas – vadiname peptidais.

Peptidas tarsi raktas prie spynos jungiasi prie specifinio DNR fragmento ir inicijuoja specifinio (būdingo tik tam audiniui, organui, organizmui) baltymo gamybą. Organizme peptidas yra informacijos nešėjas tarp ląstelių, atsakingas, kad viskas funkcionuotų teisingai. Jeigu ląstelė sveika, tai ir audinys, ir organas bus sveikas ir tinkamai atliks savo funkcijas. O jei įvyksta „gedimas“ – išsibalansuoja ir visas organas, kas veda prie susirgimų.

Pavadinimą peptidams davė vokiečių chemikas G.E.Fišeris, 1900 metais paskelbęs hipotezę, jog peptidai sudaryti iš amino rūgščių, tam tikromis jungtimis sujungtų į grandinėlę. Jau 1902 m. jis įrodė peptidinių jungčių egzistavimą, o 1905 m. pasiūlė metodą, leidžiantį laboratorinėmis sąlygomis sintezuoti peptidus. 1953 m. buvo sintezuotas pirmasis polipeptidinis hormonas oksitocinas.

Ką daro peptidai, patekę į organizmą? Jie priverčia ląstelę dirbti teisingai, dėl ko organizmas pradeda “gydytis” pats: “restautruoti” savo organus ar audinius.

Jeigu organizmas užterštas šlakais, tai jo atsatymui vartojant maisto papildus ir vitaminus reikės labai daug laiko – juk jeigu organas neveikia normaliai, tai ir medžiagas įsisavinti jis tiesiog nepajėgs.. Peptidai pradeda veikti tuojau pat.

Patekę į lasteles, peptidai iki 30-40 procentų prailgina jų gyvenimą. Senas ir ligotas ląsteles pradeda keisti jaunos ir sveikos. Prasideda aktyvus organizmo sveikimas, didėja adaptacinės galimybės, normalizuojasi audinių bei organų funkcinis aktyvumas.

Peptidai turi didžiulį poveikį visam žmogaus organizmui:

• Jie apsaugo kūno ląsteles nuo toksinų poveikio

• pagreitina metabolizmo procesus ląstelėse

• normalizuoja visų organų darbą

• padeda jiems įsisavinti reikalingas medžiagas

• stimuliuoja pažeistų audinių atsistatymą.

• peptidai atjaunina žmogaus organizmo ląsteles.

Veikiant peptidams, žmogus tampa aktyvesnis, ištvermingesnis, atsparesnis ligoms. Peptidų kompleksas šiandien jau populiari atjaunėjimo priemonė. Kai sutrinka kokio nors organo veikla ,natūralūs peptidai tuoj pat skuba būtent jam į pagalbą. Ląstelių lygyje vyksta pastovūs procesai – gimsta naujos ląstelės, gamina baltymus, po to miršta, jas pakeičia naujos ir t. t. Kai organizmo regeneracijos tempai lėtėja , sutrinka naujų ląstelių gamyba. Ir tik peptidų dėka šis procesas atsistato.

Kiekvieno audinio tipui tinka tik jo peptidas: smegenims – smegenų, kepenims – kepenų, akims – akių ir t.t.

Visų žinduolių peptidai yra vienodi. Todėl, jeigu paimti veršelio peptidą ir įvesti jį žmogui, mūsų organizmas priims jį kaip savą.

Peptidų trūkumas, vystydamasis su amžiumi ir ligos atveju, žymiai pagreitina kūno audinių susidėvėjimą ir organizmo senėjimą. Esmė tame, kad tinkamai ląstelių veiklai reikalingas atitinkamas peptidų kiekis, kurie, savo ruožtu, palaiko genų darbą optimaliam režime.

Peptidai, dirbantys atitinkančiose jiems ląstelėse jose ir sintezuojasi. Todėl esant patologijai, o taip pat su amžiumi ląstelių darbas sutrinka. Audinių degeneracija progresuoja, kas galiausiai pasireiškia kliniškai.

Todėl trumpų peptidų naudojimas yra vienas iš pagrindinių naujovių medicinoje ir gali gerokai sulėtinti senėjimo greitį, skatindama ląstelių proliferaciją ir audinių regeneraciją, taip pat didinanti ląstelių resursus. Kitas svarbus peptidų privalumas – priešnavikinis poveikis.

Peptidiniai bioreguliatoriai normalizuoja baltymų sintezę, dėl ko nustoja “kauptis” pakitimai, susiję su ligomis ir/ar amžiumi.

Kas įtakoja baltymų sintezę? Žinome, kad baltymas yra pagrindinė audinių ir organų statybinė medžiaga.Visos sveikos organizmo ląstelės pasižymi gebėjimu nuolat sintezuoti reikalingą kiekį baltymų. Tačiau toli gražu ne visada yra taip, kaip turėtų būti; baltymų sintezė priklauso nuo eilės socialinių ir ekologinių faktorių bei aplinkybių: amžiaus, fizinio ir emocinio krūvio, prisitaikymo prie klimatinių sąlygų ir laiko kaitos, imuniteto susilpnėjimo, mitybos įpročių, pirmosios pagalbos teikimo krypčių ir daugybės kitų.

Organizmo amžius yra vienas pagrindinių faktorių. Maždaug 55-erių metų žmogaus organizme baltymų kiekis yra apie 10 kartų mažesnis, negu dvidešimtmečio. Todėl vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga ir jų organai atsistato žymiai lėčiau.

Kai kurie žmonės gyvena 100-110 metų. Jie laikomi ilgaamžiais ir gyvena be jokių papildomų bioreguliatorių – dėka asmeninių savybių, sveikos gyvensenos, mitybos, aplinkos. Tačiau tokių yra mažiau kaip 1 procentas.

Yra nuomonė, jog senatvė prasideda po 90-ties. Akademikas I. Pavlovas tvirtino, kad mirtį iki 150-ties reikia laikyti prievartine. O vidutinė gyvenimo trukmė Europoje yra apie 79 (Lietuvoje – apie 75, 2009 m. CŽF faktų kvygos apskaičiavimai).

Jeigu norime situaciją pataistyti, turime keisti išorinius faktorius (o tai dažniausiai sunkiai įmanoma) arba padėti gamtai, t.y. nuosavam organizmui.

Šiandien peptidinių bioreguliatorių naudojimas - vienas efktyviausių ir natūraliausių metodų, padedančių išsaugoti sveikatą, nutolinti senatvę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Jie naudojami profilaktikai, pagerina reabilitacijos efektyvumą po įvairių ekstremalių situacijų (traumų, intoksikacijų, infekcijų, psichoemocinių perkrovų, chemoterapijos, radiacijos, kt.)

Peptidiniai preparatai visiškai saugūs, jie neiššaukia priklausomybės. Tai preparatai, kuriuos gali naudoti kiekvienas žmogus.

Kaip naudoti peptidinius bioreguliatorius?

Vartoti peptidinius bioreguliatorius reikėtų reguliariai, ilgai, kad nebūtų grįžimo prie senėjimo, prie buvusios organizmo būklės. O aktyvus organizmo senėjimas prasideda gan jauname amžiuje. Stresas, padidintas fizinis krūvis, senėjimas – įtakoja baltymų sintezės sumažėjimą.

Pradėti vartojimą galima nuo 25-30 metų, o nuo 40 – tai daryti būtina.

Todėl po 35 metų yra protinga galvoti apie su amžiumi susijusių pokyčių savo organizme prevenciją, organizuoti savo režimą ir pasirinkti atjauninimo programą peptidinių preparatų pagalba. Nes tai yra kelias į aktyvų ilgaamžiškumą.

Ląstelių funkcijų atstatymas vyksta palaipsniui, priklausomai nuo pažeidimo, pradinis efektas pasireiškia 1 – 2 savaičių nuo peptidų vartojimo pradžios. Rekomenduojamas 1 -3 mėnesių kursas. Svarbu žinoti, kad po trijų mėnesių peptidinių bioreguliarotių vartojimo išlieka ilgalaikis veikimas, t.y. peptidai organizme “dirba” dar maždaug tris mėnesius. Gautas efektas išlieka iki pusės metų, o kiekvienas sekantis vartojimo kursas potencijuoja, t.y. sustiprina ankstesnį poveikį.

Kiekvienas peptidinis bioreguliatorius pasižymini specifiniu poveikiu (veikia konkretų organą ir neveikia kitų audinių ar organų), todėl atskirais atvejais galima ir rekomenduojama vartoti kelis skirtingų peptidų preparatus. Be to, peptidai suderinami su visais vaistiniais preparatais, netgi sustiprina jų poveikį, į ką reikėtų atsižvelgti parenkant vaistų dozes bei palaipsniui mažinti nuolat vartojamų vaistų dozes.

Peptidiniai bioreguliatoriai gaminami kapsuliuoti (vartojimui į vidų) .

Trumpieji peptidai, patekę į virškinamąjį traktą, neskaldomi, o ilgesnieji skaidomi į di- ar tripeptidų, kurie toliau skyla į amino rūgštis, todėl gali būti naudojami netgi be kapsulės. Tai svarbu žinoti, kai žmogus dėl kokių nors priežasčių negali praryti kapsulės, taip pat nusilpusiems ir vaikams, kai reikia vartoti mažesnes dozes.

Peptidinius bioreguliatorius galima vartoti ir profilaktikai, ir gydymui:

• įvairių organų ir sistemų funkcijų sutrikimų profilaktikai rekomenduojama vartoti 1 mėnesį po 1 kapsulę prieš valgį ryte.

• Įvairių organų ir sistemų sutrikusių funkcijų korekcijai,vartoti 3 mėnesį po 1 kapsulę prieš valgį ryte.